Rasti tinkamą gyvenimo partnerį sudėtinga užduotis. Žmonės turi tikti vienas kitam, dalintis panašiais pomėgiais, juk drauge jie turės praleisti visą savo gyvenimą. Mylimu žmogumi reikės rūpintis, pakęsti jį, mylėti, padėti, paguosti ir suprasti. Kadangi meilei vadovauja jausmai, todėl jokių taisyklių nėra, bet mes pateiksime jums naudingų patarimų.

Ką reikėtų žinoti?

Reikia atsakyti sau į klausimą, su kokiu žmogumi norėtumėte praleisti visą savo gyvenimą. Pirmiausia turite aiškiai sau įvardinti, ko norite iš mylimo žmogaus. Su gyvenimo partneriu turite jausti gyvenimo pilnatvę.

Pasikalbėkite su artimaisiais ir draugais.

Kai suvoksite savo poreikius, išsakykite juos savo šeimai ir draugams, išklausykite jų patarimų, gal būtent jie padės rasti jums sielos draugą.

Radę tinkamą žmogų ištirkite jį.

Prieš pradėdami kurti bendrus planus atlikite nedidelį tyrimą: ištirkite jo aplinką, charakterio bruožus. Įsitikinkite, kad tas žmogus atitinka jūsų lūkesčius. Negalite turėti jokių abejonių, kad norite su tuo žmogumi praleisti visą gyvenimą.

Pradėkite vaikščioti į pasimatymus.

Jei manote, kad tas žmogus galėtų tapti jūsų gyvenimo partneriu, pradėkite vaikščioti į pasimatymus. Nepamirškite, kad pats pirmas pasimatymas yra labai svarbus, nes sudaro pirmą įspūdį.

Pirmasis įspūdis.

Įsidėmėkite, kad pirmo pasimatymo metu padarytas įspūdis yra pats svarbiausias. Jis dažniausiai nulemia potencialaus partnerio ilgalaikį požiūrį į jus. Labai retai pasitaiko antrasis šansas, tad išnaudokite pirmą įspūdį.

Kalbėkite atvirai.

Tik bendravimas ir kalbėjimas sukuria ryšį tarp žmonių. Kalbėdami sužinosite ar žmogus įdomus, kas jam rūpi, kuo domisi, kokios jo vertybės ir požiūris, koks humoro jausmas.

Atkreipkite dėmesį į akių kontaktą.

Kalbėdami žiūrėkite į akis. Nuoširdus ir tyras žmogus išlaikys akių kontaktą.

Stebėkite jo/jos veiksmus.

Stebėkite, kaip partneris elgiasi. Jei matote, kad jis nervinasi, sukurkite tokią atmosferą ir situaciją, kad jis atsipalaiduotų.

Rodykite pagarbą.

Pagarba vienas kitam santykiuose labai svarbi. Vedybiniuose ryšiuose ji yra pats svarbiausias dalykas. Per pasimatymus stebėkite ar jums priimtina, kaip su jumis bendrauja jūsų išrinktasis ar išrinktoji.

Apsvarstykite.

Nedarykite greitų išvadų. Išanalizuokite visus įvykusius pasimatymus, ką naujo sužinojote apie potencialų partnerį. Skubotos išvados dažniausiai būna neteisingos. Neskubėkite.

Paprastas ir greitai paruošiamas itališkos vištienos „picatta“ receptas puikiai tinka sveikiems pietums ar vakarienei.

Produktai (1 porcijai):

2 vištienos kepsneliai (plokšti, ploni krūtinėlės pjausneliai),

druskos ir pipirų.

šiek tiek miltų,

1 didelis šaukštas alyvuogių aliejaus,

1/4 puodelio sauso balto vyno,

1 arbatinis šaukštelis smulkiai supjaustyto česnako,

1/2 puodelio vištienos sultinio,

2 dideli šaukštai šviežių citrinų sulčių,

1 didelis šaukštas konservuotų kaparėlių,

1 didelis šaukštas sviesto,

šviežių petražolių.

Paruošimo būdas:

· Pabarstykite vištienos kepsnelius druska, pipirais ir miltais.

· Apkepkite paruoštus kepsnelius iš abiejų pusių įkaitintoje keptuvėje su alyvuogių aliejumi. Vieną pusę kepkite apie 2–3 minutes, uždengę keptuvės dangtį. Kepsnelius ištraukite iš keptuvės ir sudėkite į lėkštę.

· Į keptuvę supilkite vyną ir suberkite česnaką. Kaitinkite neuždengę dangčiu apie dvi minutes, kol česnakas įgaus rusvą spalvą, o vynas beveik išgaruos.

· Supilkite vištienos sultinį ir citrinos sultis. Įberkite kaparėlių ir grąžinkite į keptuvę vištienos kepsnelius. Kiekvieną pusę kepkite apie 1 minutę.

· Vištieną sudėkite į lėkštę.

· Keptuvėje išlydykite sviestą, šiek tiek įlašinkite šviežių citrinų sulčių. Kai sviestas išsilydys, užpilkite padažą ant vištienos kepsnelių.

· Vištieną pabarstykite šviežiomis petražolėmis.

· Garnyrui tiks įvairių žalių salotų mišinys su alyvuogių aliejumi.

Šiame sąraše rasite svarbiausius žmonų troškimus, kuriuos turėtų tikrove paversti kiekvienas geras vyras. Pastebėsite, kad žmonos nėra labai įnoringos - jos nori paprastų dalykų, kurie pagerina santykius šeimoje ir neleidžia užgesti jausmams.

Kiekviena žmona nori...

1. ... girdėti žodžius: „Myliu tave“.

Visos moterys nori žinoti, kad yra mylimos. Kiekvieną dieną pakartoti du žodelius: -„myliu tave“ - tikrai nėra sunku. Savo jausmus galima parodyti ir apkabinimu ar bučiniu.

2. ... kad ją supratų ir jai atleistų.

Klysti žmogiška. Nė vienas žmogus nėra tobulas. Jūsų žmona nusipelno atleidimo ir supratimo. Tik tada ji galės suprasti savo vyrą. Atleidimas yra santykių ir partnerystės esmė.

3. ... pasikalbėti.

Pokalbiai su žmona nebūtinai turi būti tik apie vaikus ir jų auklėjimą. Kalbėtis galite ir turite apie viską, o svarbiausia - jausmus.

4. ... kad jai skirtų pakankamai laiko.

Žmona nuolatos laukia ir tikisi tų retų akimirkų, kai ji su mylimu vyru gali likti dviese ir mėgautis jo dėmesiu. Geriausia dovana žmonai - romantiška akimirka kartu.

5. ... kad vyras dažniau sakytų „taip“.

Vyrams įprasta į bet kokį žmonos prašymą net nepagalvojus atsakyti neigiamai, o moterys taip mėgsta sulaukti atsakymo: „taip“.

6. ... kad jas išklausytų.

Kiekviena moteris nori būti išklausyta ir išgirsta. O jei ji bus dar ir suprasta, moteris tikrai jausis laiminga.

7. ... kad jas bučiuotų ir apkabintų.

Kaip dažnai pabučiuojate savo žmoną ar apkabinate? Darykite tai nuolatos. Neišsisukinėkite pasiteisinimais, kad šalia nuolat būna vaikai. Jiems tikrai patiks matyti vienas kitą mylinčius tėvus.

8. ... kad vyras prisiimtų dalį šeimos atsakomybių.

Viena dažniausių konfliktų šeimoje priežasčių - buities rūpesčiai. Pasidalinkite pareigomis, padėkite vienas kitam ir išvengsite nereikalingų pykčių.

9. ... kad leistų pailsėti.

Leiskite žmonai porą kartų per mėnesį pailsėti nuo vaikų ir namų ruošos. Leiskite jai pasirūpinti savo išoriniu ir vidiniu grožiu.

10. ... kad ja rūpintųsi.

Dauguma vyrų pasąmoningai yra įpratę rūpintis tik savimi, bet sukūrus šeimą reikia išmokti pasirūpint ir mylimais žmonėmis. Visos moteris mėgsta jausti vyro palaikymą.

Sudėtis:

1 kg bulvių (krakmolingos geriausia);

0.5 kg svogūnų;

0.5 kg kiaulienos (su riebaliuku, galima ir jautienos);

30g saldžiosios paprikos pakelis (jei mėgstate aštriau, tinka ir 2x30g)

džiovintų petražolių ir česnakų prieskoniai;

truputis alyvuogių aliejaus (galima ir kitokio).

Gaminimas:

Kiaulieną ar jautieną supjaustome 2 cm kubeliais. Dedame į keptuvę ir pakepiname nestipriai su nedaug aliejaus (mėsa galima palikti per naktį, kad atsirastų natūralių mėsos skysčių arba kepant pagardinti truputėliu raudonu vynu). Po to visą keptuvės turinį dedame į didelį puodą (geriausia skirtą troškinimui) ir ten įpylus truputį virinto vandens – troškiname apie 20 minučių (viskas priklauso nuo mėsos minkštumo). Tuo metu supjaustome svogūnus kubeliais, kažkur 0.5 cm dydžio (gali pasirodyti, kad svogūnų bus per daug guliašui, tačiau tai netiesa). Į puodą, kur troškinasi mėsa suberiame pjaustytus svogūnus (galima prieš tai juos pakepinti nestipriai keptuvėje) ir kepiname 5 minutes, vis pamaišant. Supjaustome bulves 2×2 cm dydžio kubeliais (jei bus maži kubeliai, krakmolingos bulvės sutižusios gali likti) ir sudedame į puodą

pasikepinimui 5 minutes, sumaišant su esančiu turiniu ir įpilame 2 arbatinius šaukštelius aliejaus. Tada suberiame saldžiosios paprikos pakelio turinį, atsargiai išmaišome ir užpilame virinto karšto vandens kol bulves apsems. Viską išmaišome ir troškiname 30 minučių (jei mėsa vis dar

kieta – ilgiau). Troškinimosi metu pamaišome. Prieš pabaigą suberiame didelį valgomąjį šaukštą prieskonių arba pagal skonį ir dar 2 minutes patroškiname. Patiekiame Vienos bulvių guliašą – sriubą su grietine ir duona. Skanaus.

Namai iš lėto apgyvendinami baldais, augalais ir paveikslais. Paveikslai svarbi modernaus interjero detalė – jie tarytum pripildo erdvę nauju požiūriu, spalvomis ir prisiminimais. Netgi kartais svarbesni už augalus, nes augalai ne kiekvienoje vietoje gali augti, o paveikslas ras vietą daugelyje erdvių. Be to, jų nereikia laistyti, o tik kartais nuvalyti dulkes sausu skudurėliu.

Paveikslai interjere – labai atsakingas dalykas. Juos reikia prisijaukinti, pajusti. Kartais atrodo, kad labai gražu, tinka, bet po savaitės kitos – ima varginti. Senuosiuose namuose pirmieji paveikslai atsirado tik po trejų metų – iki tol reikėjo apsiprasti su sienomis, pasižiūrėti, ko „prašosi“ spalvos, kintantis dienos apšvietimas. Manau, paveikslų pasirinkimą, vis tik tai derėtų patikėti ne profesionalams, o patiems šeimininkams. Nebent, profesionalas puikiai žino kiekvieną užsakovo kvėptelėjimą, nes kiekvienas žmogus tame pačiame derinyje labai dažnai mato visiškai skirtingus aspektus. Gal būt netinka forma, spalva, gal būt jis kelia nemalonias asociacijas ir prisiminimus. Nors būna ir visiškai atvirkčiai – kartais paveikslas gyvena interjere, nors atrodytų jam čia visai ne vieta – vien tik todėl, kad turi stiprų emocinį užtaisą, padedantį šeimininkams gyventi.

Renkantis paveikslus reikėtų atkreipti dėmesį į labai daug dalykų – pirmiausia į spalvinę gamą, apšvietimą, baldų ir paveikslo dermę. Svarbu ne tik siužetas, bet ir rėmai, pačio paveikslo nuotaika. Žinoma, ir paveikslo dydis – gal būt jei kambarys nėra labai didelis pakaks vieno didelio paveikslo. O gal Jums maga rasti įdomesnį sprendimą ir sukabinti visą paveikslų grupę.

Neutralių spalvų paveikslai labai harmoningai įsilieja į namų erdvę. Ją papildo, pagyvina. Labai pravartus toks ramių spalvų pasirinkimas, kol nežinote, kokio akcento norite – jis neįkyrės, o platūs rėmai daro nenuobodžiu.

Jei vis tik tai, jūs labiau mėgstate ryškesnius akcentus ir detales, visad prisiminkite, kad saiko jausmas galioja ir čia – geriau mažiau, negu per daug. Jeigu išdažysite visus namus raudona spalva – nenuostabu, jei po kiek laiko tai ims varginti. Labai intensyvios spalvos, margos tekstūros – ilgainiui ima varginti, darosi sunku susikaupti. Ypač svarbu, labai atsakingai rinktis detales, jeigu kuriate namų biurą, nes nedideli ryškūs akcentai – didina mąstymo kokybę ir pakelia tonusą, bet per daug intensyvių spalvų – vargina.

Parduotuvės pilnos įvairiausių produktų – nuo įprastų kasdieninių iki egzotiškų, net sunkiai suvokiamų. Jie sudėlioti lentynose, masina spalvomis ir įdomiais pavadinimais. Lyg užhipnotizuoti, dedame juos į krepšį, paskui parsinešame namo ir… išmetame. Tai rodo net statistika – lietuviai išmeta trečdalį maisto. “Maisto banko” dar 2009-aisiais, ekonominio sunkmečio metais, vykdytos apklausos duomenimis, maistą kartą per savaitę išmesdavo net 32 proc. apklaustų respondentų.

Žmonių neatidumu labai dažnai naudojasi ir prekybos centrai – pagal marketingines taisykles sudėlioti produktai, ryškios šviesos, vis dar magiškas žodis „akcija“ – priverčia žmones užsimerkti ir prarasti budrumą. Tada ranka tiesiasi prie pakuotės, įmeta į krepšelį. O paskui – produktas keliauja į šiukšlių dėžę. Dažniausiai – dėl pasibaigusios galiojimo datos. Arba todėl, kad nupirkus produktą, kurio neplanavote – paprasčiausiai pritrūksta laiko jį suvartoti.

Nežinau, kaip Jūs, bet visada tikrinu prekės galiojimo laiką. Tam sugaišti ne itin daug – 5 sekundes. Jei blaiviai įsivertini, kad iki kol baigsis galiojimas spėsi jį sunaudoti – drąsiai dedi į krepšį, jei ne - geriau lai lieka lentynose. Ir visai nesvarbu, kad jo kaina mažesnė. Žinoma, yra siūloma keletas būdų, kaip pratęsti galiojimą: pagaminti patiekalą ir jį sušaldyti, paruošti pusfabrikačius.

Niekada neperku perfasuotų produktų – sūrio, mėsos, tik originaliose gamintojų pakuotėse. Pati esu mačiusi parduotuvės salėje, kad pardavėja plėšė pakuotes, o paskui viską iš naujo pakavo. Tai buvo prieš penkis metus – gal dabar nebedaro – negaliu pasakyti. O gal nusineša į sandėlį. Bet vaizdas įstrigo atmintin ilgam. Nes iš naujo atspausdintose etiketėse produktas „atgimsta“ ir jo galiojimo laikas prasitęsia.

Ai, dar vos nepamiršau – kartais kyšteliu nosį į nukainuotų produktų lentyną. Sąžiningesni pardavėjai, prekes, kurių galiojimo laikas baigsis rytoj – gaminius stipriai nukainoja. Išmokau to, gyvendama Belgijoje, prieš parduotuvės darbo pabaigą visos tos dienos bandelės – būdavo už pusę kainos. Tik vėl – reikia labai atidžiai apžiūrėti pakuotes.

Poros, nusprendusios apsigyventi kartu, jaudinasi dėl pasikeisiančio gyvenimo ir santykių. Daugumą porų kankina abejonės: ar gyvenimas kartu pakenks jų seksualiniam gyvenimui? Persikrausčius gyventi kartu seksualinis gyvenimas pasikeičia. Dabar jus slegia bendra buitis ir rutina. Kartu esate ne tik kai nuotaika puiki, bet ir kai jaučiatės suirzę. Jūs iš arčiau pažįstate savo partnerį: jo teigiamas ir neigiamas savybes.

Pagrindinės priežastys, kodėl gyvenimas kartu blogina poros seksualinį gyvenimą:

– Pasikeitę santykiai.

Pradėję gyventi kartu ne tik pradedate dalintis bendra erdve ir buitimi, bet ir įgyjate naujų pareigų bei atsakomybių. Gyvenimas kartu yra įsipareigojimas, o įsipareigojimai sukelia stresą ir įtampą, kuri gali užgožti romantiką.

– „Tamsioji“ artumo pusė.

Artumas turi ir „tamsiąją“ pusę: vienas kitą matote ne tik patraukliose aplinkybėse. Gyvenimas kartu skiriasi nuo romantiškų pasimatymų, kai matote vienas kitą pasipuošusį ir pasitempusį. Dabar šalia būsite ir intymiomis akimirkomis, kai norisi privatumo. Tai neigiamai veikia libido ir potraukį partneriui.

– Pripratimas.

Partneriai pripranta vienas prie kito ir nustoja vertinti buvimą kartu. Žmonės linkę trokšti, ko negali pasiekti, todėl visada šalia esantis žmogus nebėra toks seksualus kaip anksčiau.

-Praeities šešėliai.

Gyvenimas kartu dažnai priverčia sugrįžti partnerių praeitį. Buvę santykiai ir partneriai sukuria tam tikrus įsitikinimus apie gyvenimą kartu, kurių tenka atsisakyti, nes kiekvieni santykiai yra unikalūs ir jų neturėtų įtakoti mūsų patirtis.

– Mūsų „tamsioji“ pusė.

Visi žmonės būna pavargę, irzlūs ar pikti. Gyvendami kartu matome įvairias partnerio emocijas, ne tik teigiamas, bet ir neigiamas.

Kaip įveikti problemas?

– Kalbėkitės.

Visas kylančias problemas spręskite atvirais pokalbiais. Kalbėkitės apie seksualinį gyvenimą, jūsų poreikius ir norus.

– Raskite laiko sau.

Kiekvienam žmogui reikia pabūti vienam, todėl ieškokite laiko, kai galite pabūti vienumoje ir tokią pačią galimybę suteikite partneriui.

– Rūpinkitės seksualiniu gyvenimu.

Stenkitės, kad mylėjimasis jums būtų kaip šventė. Galite suplanuoti romantišką vakarą: nuspręsti ką valgysite, vilkėsite, kokį filmą žiūrėsite. Ieškokite naujovių, eksperimentuokite. Stebėkite seksualinį gyvenimą ir pastebėję problemų atvirai kalbėkitės su partneriu.

– Nenustokite masturbuotis.

Klaidingai manoma, kad partnerius turintys žmonės privalo atsisakyti masturbacijos. Iš tiesų masturbacija didina geismą, ypač jei fantazuojate apie savo partnerį.

Jauna palestinietė, 10 metų tėvo laikyta vonios kambaryje, pasakoja apie savo gyvenimą tamsiame kambaryje ir viltį, kad vieną dieną jai pavyks pamatyti saulę.

20 metų Baraa Melhem iš Palestinos mėgaujasi pirmosiomis savo laisvės dienomis po 10 metų trukusio įkalinimo mažoje vonios kambario erdvėje, kur mergina buvo prievartaujama ir mušama. Ji noriai pasakoja apie savo patirtį, nes tiki, kad gali padėti kitoms moterims patiriančioms prievartą šeimoje. „Aš džiaugiuosi gyvenimu. Jis prasidėjo tik dabar“, – sako mergina ir iš jo veido nedingsta šypsena.

B. Melhem buvo išgelbėta Palestinos apsaugos pajėgų šeštadienį, kai merginos teta apie įkalintą dukterėčią pranešė policijai. Adnanas Damiris, Palestinos policijos atstovas, spaudai sakė, kad mergina buvo laikoma „nežmogiškomis sąlygomis“. B. Melhem gyveno su tėvu ir pamote. Kadangi abu yra Izraelio piliečiai, jie buvo perduoti Izraelio teisėsaugos pareigūnams, kurie nuo komentarų susilaiko. Jau šią savaitę dukrą kalinęs tėvas, 49 metų Hassanas Melhemas, turėtų pasirodyti teisme.

10 metų tėvo laikyta vonioje B. Melhem kalba tyliai, bet užtikrintai. Ji sako, kad tėvas ją dažnai mušdavo, retai duodavo valgyti, o iš mažo vonios kambario išleisdavo tik naktimis, kad atliktų namų ruošos darbus. Mergina tamsiame kambarėlyje turėjo tik antklodę, radijo aparatą ir skutimosi peiliuką. Tėvas ir pamotė bandė priversti merginą atimti sau gyvybę. „Nejaučiu neapykantos savo tėvui, bet negaliu jam atleisti to, ką man padarė. Kodėl jis taip elgėsi? Negaliu suprasti“, – sakė B. Melhem.

Mergina pasakoja, kad ji buvo užrakinta vonios kambaryje 10 metų, nes buvo pabėgusi iš namų. Mergaitę namo grąžino policija. Tėvas tada jai pasakė, jog ji daugiau niekados negalės niekur išeiti ir nebelankys mokyklos. B. Melhem tėvai išsiskyrė, kai jai buvo 4 metai, o jos globa atiteko tėvui. Dabar išlaisvinta mergina grįžo į savo motinos namus – arabų rajoną Jeruzalėje.

B. Melhem džiaugiasi savo naujais namais. Jos kambario sienos violetinės, o užuolaidos - rausvos. Iš rankų mergina nepaleidžia lėlės, kurią jai padovanojo mama. „Čia jaučiuosi, kaip danguje, - sako mergina. - Žmonės, kurie visada buvo laisvi, nevertina savo gyvenimo. Tačiau man, patyrusiai, kas yra nelaisvė, paprasti namai yra tarsi dangus“. Mergina sako, kad jei ne radijo aparatas, kurį ji turėjo vonioje, ji būtų išprotėjusi. B. Melhen mėgaudavosi patinkančiomis radijo laidomis ir klausydavo horoskopų prognozių. „Mano horoskopo ženklas - Liūtas. Iš radijo sužinojau, jog esu ryžtinga ir bebaimė. Pradėjau labiau pasitikėti savo jėgomis ir atgavau viltį.“ Merginos šeima net du kartus kraustėsi, bet ir naujuose namuose, ji būdavo įkalinama mažose, belangėse patalpose. Mergina buvo išlaisvinta iš vonios kambario, kurio plotas siekė vos 1 kv. m. Tėvas ją mušdavo, grąsindavo, prievartaudavo, skusdavo plaukus ir antakius. Mergina gaudavo pavalgyti šiek tiek duonos su aliejumi ir obuolį per dieną. Tėvas jai kambarėlyje buvo palikęs skustuvą. Jis ir motina skatindavo merginą nusižudyti. Tačiau B. Melhen spaudimui nepasidavė ir mažoje patalpoje net sportuodavo, šokinėdavo, stengdamasi pašokti kuo aukščiau.

Socialinė darbuotoja Hala Shreim pasakoja, kad mergina buvo rasta su tokiais nuskurusiais drabužiais, kad jie buvo net suirę. Vos išėjusi į lauką mergina buvo apakinta neryškios žiemos saulės. „Ji paprašė dviejų dalykų saldainio ir pamatyti motiną“, – sakė H. Shreim.

B. Melhem mama sako, kad tėvas buvo agresyvus su ja ir jos sūnumi, kuriam į akis jis purkšdavo kvepalų, bet, kiek pamena moteris, buvęs vyras niekada nerodė agresijos prieš dukrą. Kaip tik todėl skirdamasi pora nusprendė pasidalinti vaikais: motina pasiėmė sūnų ir paliko tėvui dukrą. „Buvau jauna. Nesupratau, ar teisingai elgiuosi. Tiesiog norėjau kuo greičiau nusikratyti tuo vyru“, – sakė ji. Įkalintos merginos mama sakė, kad jai buvęs vyras taip pat neleisdavo kelti kojos iš namų. „Aš gyvenau nuolatinėje baimėje“, – prisiminė ji.

B. Melhem sako norinti, kad jos istoriją sužinotų visi žmonės, kurie namuose patiria prievartą. „Reikia kalbėti apie smurtą namuose. Pažiūrėkite pro langus – kiek matote namų? Beveik visose šeimose kenčia kenčia“, – sakė mergina ir pridūrė, kad ji niekada nenori ištekėti ir susilaukti vaikų.

Posakis „Laimingi laiko neskaičiuoja“ gali būti teisingas, bet mokslininkai ir gydytojai teigia, kad gyvenimas pagal laikrodį tikrai padarys mus laimingesniais ir sveikesniais.

7.22 val. ŽADINTUVAS.

Suaugusiam žmogui patariama kiekvieną naktį miegoti ne mažiau nei 7–8 valandas. Vestminsterio universiteto mokslininkai atliko eksperimentą ir pastebėjo, kad žmonės, kurie keliasi nuo 5.22 – 7.21 val., patiria didesnį stresą, nes jų organizmas pagamina daugiau streso hormono – kortizolio. Vadovaudamiesi tyrimo rezultatais mokslininkai siūlo žmonėms keltis ne anksčiau nei 7.21 val. Taip apsisaugosite nuo infarkto rizikos, kurią sukelia didelis kortizolio kiekis.

7.30 val. GERIAUSIAS LAIKAS MYLĖTIS.

Atsipalaidavęs ir pailsėjęs organizmas labiausiai pasiruošęs mylėtis. Sekso terapeutė Suzie Hayman sako: „Išsimiegojusio žmogaus kūnas jautresnis ir greičiau bei stipriau susijaudina seksualiai“. Italijos mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad moterys dažniau pajunta orgazmą mylėdamosi ryte, o ne vakare.

8.10 val. PUSRYČIAI.

Australijos mokslininkų tyrimas parodė, kad geriausia pusryčiauti praėjus valandai po atsikėlimo. Tuo metu žmogaus apetitas didžiausias, nes skrandis jau „pabudęs“.

9 val. LAIKAS SUDĖTINGIAUSIAI DIENOS UŽDUOČIAI.

Budriausi ir aktyviausi būname pirmas dvi valandas po atsikėlimo. Tuo įsitikino Niujorko miego sutrikimų centras, kuris atliko daugybę eksperimentų. Tyrimai parodė, kad pirmosiomis dienos valandomis mūsų kraujyje padidėja cukraus kiekis, todėl turime daugiau energijos ir esame pasiruošę darbui.

10.30 val. UŽKANDIS.

Jau jausitės išalkę ir būsite išnaudoję pusryčių suteiktą energiją. Užkąskite nedaug. Geriausiai tinka vaisiai.

13.30 val. PIETŲ METAS.

Tokiu metu virškinimas veikia aktyviausiai, todėl visas suvalgytas maistas bus gerai pasisavintas. Svarbu nevalgyti per daug, kad nepadidėtų cukraus kiekis kraujyje.

14.16 val. ARBATĖLĖS PERTRAUKĖLĖ.

Tyrimas parodė, kad dauguma anglų arbata mėgaujasi būtent 14.16 val. Tyrime dalyvavo apie 2 tūkst. žmonių, kurie sakė, kad tokiu metu arbatą geria, nes jiems stinga jėgų ir noro dirbti. Šią valandą galima pasimėgauti ir kavos puodeliu, bet tegu jis būna paskutinis, nes kofeinas išsilaiko mūsų organizme net iki 12 valandų ir gali sutrikdyti miegą.

16.00 val. UŽKANDIS.

Pats laikas šiek tiek užkąsti. Dietologai pataria suvalgyti indelį natūralaus jogurto.

17.00 val. LAIKAS MANKŠTAI.

Kalifornijos mokslininkai teigia, kad 17 valanda vakaro pats geriausias laikas mankštai. Šiuo metu žmogaus organizme būna daugiausiai streso hormono, kuriuos padėtų įveikti fiziniai pratimai.

19.00 val. LAIKAS TAUREI VYNO.

Jei mėgstate pasimėgauti vyno taure, dabar pats metas. Vakare visos organizmo funkcijos vyksta daug lėčiau, todėl vyną organizmas pasisavina taip pat lėčiau.

19.30 val. VAKARIENĖ.

Jei valgysite vakarienę pakankamai vėlai, bet rinksitės nekaloringą maistą, nepersivalgysite ir prieš miegą nebeišalksite. Iki miego dar likę pakankamai laiko, todėl suvartotas kalorijas spėsite sunaudoti.

22 val. LAIKAS PRAUSTIS.

Jums reikia atsipalaiduoti, kad galėtumėte užmigti. Išlipus iš dušo, jūsų kūno temperatūra atvės ir vos tik atsigulę į lovą apsnūsite.

23 val. LAIKAS MIEGOTI.

Dušas leido jums atsipalaiduoti ir organizme sumažėjo kortizolio. Visada eikite miegoti tą pačią valandą. Prieš miegą venkite ryškios šviesos, nes ji neleidžia gamintis melatoninui – miego hormonui.

Sumišimas, pyktis, nežinia. Visa tai atsispindi viso gyvenimo santaupas per vieną naktį žlugusioje banko „Snoras“dukterinėje įmonėje „Latvijas Krajbanka” praradusio latvių kompozitoriaus Raimondo Paulso veide.

Vieni reiškė užuojautą, kiti tyčiojosi

Įdomus sutapimas – tomis dienomis, kai jo atrasta ir į žvaigždes iškelta rusų dainininkė Ala Pugačiova mėgavosi prabanga ir tekėjo už kone 30-čia metų jaunesnio rusų humoristo, milijonieriaus Maksimo Galkino, jos Mokytoją pasiekė žinia – „Kraj banka” sprogo. O tai reiškė, kad jis prarado viso gyvenimo santaupas.

Apie tai R. Paulsas sužinojo iš laikraščių. Kaip tuo metu jautėsi, nenori kalbėti, tik prasitaria, kad jo žmona šį praradimą išgyveno skaudžiau nei jis. „Tačiau nemaloniausia buvo tai, kad mano pavardė sukosi visur, visuose laikraščiuose – kiek, kokių pinigų turėjau. Ir prasidėjo – vieni reiškė užuojautą, kiti tyčiojosi. Kas už tai sumokės?“ – retoriškai klausia vienų dievinamas, kitų kritikuojamas buvęs Latvijos Seimo narys, buvęs Latvijos kultūros ministras, kompozitorius ir pianistas R.Paulsas.

Milijonas visą gyvenimą taupytų eurų taip ir liko dūlėti po banko po „Kraj banka” griuvėsiais. Televizijos laidoje „Paskutinė instancija” Nacionaline Latvijos vertybe vadinamas vyras prisipažino: jaučiasi apiplėštas, apvogtas ne plėšikų, o savos valstybės.

R. Paulsas atviras: jis ne tik prarado milijoną – viešinant jo asmeninius duomenis, buvo pažemintas ir jo žmogiškas orumas. Negana to – visiems didžiausiems banko kreditoriams prieš pat Naujuosius paskutines sienas skaičiuojantis„Kraj banka“ išsuntinėjo naujamečius sveikinimus su R. Paulso soliniu albumu, pasirašytu paties Maestro…

„Taip, nes aš tą banką reklamavau, grojau jo reklaminiame klipe fortepijonu. Pernai jis man padėjo surengti mano 75-mečio koncertą,“ – neneigia sausio 12-ąją gimtadienį švenčiantis R. Paulsas ir pats priduria, kad draugavo su „Krajbanka“ prezidentu, buvo pažįstamas su jo tėvu, bet kad šitaip ciniškai bus pasinaudota jo vardu, nenumanė, o pavojaus nenujautė – „Kraj banka“ buvo pats populiariausias, didžiausias bankas Latvijoje. Kaimuose jis buvo vienintelis bankas, į kurį žmonės dėjo visas santaupas, pensijas, kurias prarado.

Apvogtas valstybiniu mastu

„Tai bankas, kuriame aš laikiau pinigus 20-mt metų. Šis bankas buvo Latvijos bankas, bet vieną dieną jis buvo privatizuotas. O kas leido tą banką parduoti? Būtent ta komisija, kurios pirmininkė, kuri gaudavo 10 tūkstančių latų atlyginimą. O paskui ji tyliai, ramiai atsisatydino. Jie pavogė mūsų pinigus,”– bankinininkų įžūlumu piktinasi Maestro. – Apvogė valstybiniu mastu. Jeigu iš seifo pavogtų, ieškotų vagių, jie būtų nubausti, o čia niekas nenubaustas.“

Žurnalistės J. Valeikaitės paklaustas, ar žinojo, kad banke – rusiški pinigai, Maestro nustebo: „O kodėl aš turėčiau tai žinoti? Finansų ministra s irgi man sako: „Jūs turite žinoti, kur dedate savo pinigus. Jei tas finansų ministras būtų buvęs arčiau, būčiau jam trenkęs per veidą.“ Piktinaasi, kad net pats Ministras pirmininkas negali pasakyti, kokiame banke laikyti sąžiningai užirbtus pinigus.

Prarastasis milijonas eurų – tai visi muziko honorarai. Autorinės teisės, visi užmokesčiai už koncertus – viskas keliavo per tą nelaimingą banką. „Tai ne tokio masto biznis, kaip nafta ar dujos, kur vieno parašo kaina –10 milijonų į kišenę. Tai – mano darbu ir talentu uždirbti pinigai,“ – savo pinigų kilmę atskleidžia buvęs žlugusio banko klientas ir stebisi melu, kuriuo buvo apipiltas.

Prasitaria, kad išgirdęs apie neramumus, paskambino „Krajbanka“ prezidentui Ivarui Priedičiui, ir paklausė, kas dedasi, bet šis patikino, kad viskas gerai, ir jei kas nors nutiks, jis infortuosiąs. Po dviejų dienų „Kraj banka” sprogo.

R. Paulso pastebėjimu, buvęs “Krajbanka” prezidentas, dabar sėdintis areštinėje – buvęs komjaunimo sekretorius, prieš kelis metus taip pat žlugusio „Parex” vadas – irgi buvęs komjaunuolis. Reiškia – senosios struktūros išliko ir veikia. Tuo tarpu R. Paulsas joms niekada nepriklausė, nebuvo iš tos pačios grupuotės. „Buvau pirmas kultūros ministras, nepriklausęs, jokiai partijai,” – sako aferomis niekada neužsiiminėjęs buvęs Atkurtosios Latvijos valdinininkas.

Pinigus grąžinti žadėjo nusikaltėliai

Faktas akivaizdus – pinigai dingo, kaltų nėra. R. Paulsas prasitaria – žlugus bankui jam kažkas skambino siūlydamas grąžinti juos per dvi valandas, bet mano, kad tai buvo kriminaliniai elementai, nuo kurių reikia laikytis kuo toliau. Iš visos sumos teatgavo 70 tūkstančių eurų, ir tai viskas.

Ar pinigai jam svarbūs? Pasak R. Paulso, norintis normaliai gyventi vidurinės klasės žmogus turėtų uždirbti 10-15 tūkstančių litų, apie 2-3 tūkst. latų. O kaip yra? „Pensininkas gauna 5-6 šimtus litų, juk tai ne pinigai, taip gyventi neįmanoma,“ – sako R. Paulsas, pats gyvenantis iš pensijos ir 2 tūkstančių litų atlyginimo Latvijos radiijuje bei atsitiktinių koncertų. „Aš turiu didelę patirtį pramogų versle, jeigu ją taip galima pavadinti – bet Baltijos šalyse tai ne biznis, o pigi chaltūra. Aš dirbu viename Rygos teatre ir gaunu 1500 litu. Už koncertą – 2000 litų. Tai išgirdę žinomi draugai Rusijoje sukioja pirštą ties smilkiniu”.

Kad R. Paulsas – iki šiol legenda, J. Valeikaitė pajuto kartu su juo vaikštinėdama po Rygą – visos sutiktos moterys su juo sveikinosi. To nesureikšminantis Maestro neneigia, kad žmonės nori kartu fotografuotis, prašo autografų, bet iš kitų prisiklauso visokių šlykštybių. „Neturiu nei vairuotojo, nei apsaugos. Einu gatve ir klausau visokių bjaurių komentarų. Čia mane visi žino…“ – viešumo kainą įvardija Mestro. Patikina neturintis daug draugų. „Juk tos mažos tautos ypatingos tuo, kad savo didžiuosius „suvalgo”,– apmaudauja vyras.

Rygą valdo rusai

Pinigai – gerai, bet rusiški pinigai latviams jau atsirūgo. Žlugus sąsajų su didžiausiomis Rusijos verslo įminėmis turėjusiam bankui „Parex”, daugeliui jų teko graužti nagus. Nepasimokė. Latviai, pasak laidos vedėjos R. Janutienės, ir toliau rusams stengiasi sukurti šveicariškas sąlygas ir jų verslo paslaptis saugo po devyniais užraktais. Visame pasaulyje, tame tarpe ir Rygoje, turtą supirkinėjantys ir jo Rygoje nemažai supirkę rusai tai vertina.

R. Paulsas pastebi, kad aikštėje, kurioje 1991-ųjų sausio 14-ąją dėjosi kruvini įvykiai, vyko kova už nepriklausomybę („su Laima Vaikule tą vakarą sėdėjome restorane priešais, šventėme”) buvo pilna rusų . Supaprastėjus vizų procedūrai jų čia privažiavo daugybė. „Bet tegul žmones atvažiuoja, mes irgi kažkur tai važiuojame. Jie juk siek tiek palieka,“ – pamąstęs atlyžta Maestro.

Paklaustas, ar jam svarbūs pinigai, atsako: „Aš negyvenau taip, kad man reikėtų daug pinigų. Aš gyvenu padoriai – turiu mašiną, butą, bet yra tam tikra riba, kurios neperžengiu, nes mano poreikiai paprasti. Niekada nestatysiu pilies kaip Galkinas. Pas juos ten poreikiai kitokie, Rubliovkoje kitaip gyvena. Aš kukliai gyvenu Latvijoje: Rygoje – butas, 15 km nuo miesto – sodyba.“

Pinigai, pasak jo, nėra pats pavojingiausias dalykas. Už jį baisesnis – vyrų valdžios troškimas. „Kai atsiranda milijonai, tada reikia valdžios. Jie ima galvoti, kaip patekti į valdžią…“ – ne sykį pastebėjo buvęs Latvijos seimo narys.

Iš bado nemirsiąs

Paskutiniais metais R. Paulsas daug koncertavo kaip pianistas. Iki šiol kūrė muziką, o to, ko išmoko konservatorijoje, buvo užmetęs. Jam pranašavo pianisto ateitį, bet jis nuėjo kitu keliu – pradėjo koncertuoti su estradiniais orkestrais, atlikėjais, tarp kitko su Lietuvos – irgi. „Prisimenu legendinius mūsų susitikimus su kompozitoriumi Benjaminu Gorbulskiu; tuos sususitikimus baigdavome milicijos skyriuje. Išgerdavome, linksmindavomės. Netgi Vilniuje, centrinėje gatveje, ir tame nieko blogo nematau, nes tai buvo jaunystė …“ – šypteli nebeturintis ko prarasti muzikas.

Koncertai su Laima Vaikule, Ala Pugačiova, Valerijumi Leontjevu – graži praeitis. Užtat iki šiol yra paklausiausias buvusios Sovietų Sąjungos muzikantas. Jį kviečia koncertuoti į Maskvą, Minską, Kijevą atlikti dainų, kurios ant kelių parklupdydavo jo gerbėjas visoje Sovietų Sąjungoje. Kaip ir Borisą Moisejevą. Ir ačiū Dievui.

Pramogų verslą Baltijos šalyse turintis kompozitorius vadina ne verslu, o pigią chaltūrą. Įsitikinęs, kad 2 tūkstančiai litų už koncertą, kurį gauna – atlikėją žeminantis, menkas užmokestis.

„Kas mane gelbsti? Manęs lengvai paskandinti nėra paprasta. Turiu nuostabią sodybą ir katerį. Aš išgyvensiu, iš bado nemirsiu, bet apmaudu, ir tai kitas reikalas”, – nusivylimo valstybe ir įžūliais valdininkais, gobšuoliais privatinininkais neslepia Maestro.

Kas per kvaila idėja – paklausite jūs? Tačiau paskaitykite ir, ranką prie širdies pridėję pasakykite – ar patys bent kartą gyvenime nepadarę\ėte ko nors panašaus? Taigi – pradedame!

Pirmasis būdas: vengti profilaktinių pasitikrinimų pas savo šeimos gydytoją/odontologą (moterims – ginekologą/mamologą). Tai gręsia ne šiaip išlaidomis, o didelėmis išlaidomis ir galimomis sveikatos problemomis, kurios gali netgi sutrikdyti normalų jūsų gyvenimo ritmą, sumažinti darbingumą.

Antrasis būdas: užsisakyti/naudoti kreditines ar nuolaidų korteles su kredito limitu, tačiau mokėti tik minimalias įmokas panaudotai sumai padengti. Jei gerai paskaičiuotumėte – ko gero palūkanomis per pusmetį sumokate sumą, analogišką panaudotam kreditui, tačiau, kaip tame filme „Moteris ir keturi jos vyrai“, dėl „painaus dalyko – procentų“ grąžintina kredito suma beveik nesumažėja.

Trečiasis būdas: aš viską darau pats ir niekam nemoku pinigų už paslaugas. Viską. Ir darbe ir buityje. Ypač buityje. Pats ir keičiu automobilio tepalus, ratus, atlieku techninę profilaktiką. Gerai, jei esate auksarankis ar turite galimybę, įrankius ir supratimą, ką darote. O jei pradėjus keisti tepalus staiga pamatote, kad nenusipirkote filtro? Tuomet kviečiate taksi, važiuojate į autodeatlių parduotuvę, gaištate savo brangų laiką (juk tuo metu galėtumėte padaryti žymai daugiau darbo, už kurį gaunate pinigus ir turite atitinkamą kvalifikaciją). Pagalvokite.

Ketvirtasis būdas: viską perku tik pigiausią. Ypač techniką. O po pusmečio perku antrą tokį pat, nes pirmasis sugedo, arba brangesnę ir kokybiškesnę alternatyvą. Žinoma – čia reikia išmokti elgtis išmintingai, pajausti, ar galima/apsimoka pirkti pigiausią daiktą ar ne. Juk ne visuomet pigiausias=nekokybiškas ar brangiausias=geriausias.

Penktasis būdas: nemokėsiu už automobilio parkingą „nes aš grįšiu už minutės“. O kartais ta minutė užsitęsia pusvalandį ir grįžę, jei pasiseka, galime rasti baudos kvitą už valytovo, arba, dar įdomiau – tuščią vietą ar kitą automobilį, apmokėjusį parkingą, ten, kur stovėjo mūsų transporto priemonė. Atsiimdami automobilį iš nutemptų mašinų saugojimo aikštelės prarasime ne tik pinigus baudai ir už nutempimą, tačiau ir laiką bei nervus.

Šeštasis būdas: akcija „Vieną perki – antras nemokamai!“ Stop! Ar jums tikrai reikia dviejų virdulių? Pagalvokite prieš pirkdami ir pasidairykite, gal visai greta lentynoje rasite daiktą, kurį perkate vieną ir nieko negaunate nemokamai, tačiau pirkinys kainuos kone perpus pigiau.

Septintasis būdas: produktas X ana tame miestelyje už 50 km 10% pigesnis nei šalia namų – važiuoju pirkti! Ir vėl pagalvokite – ar tikrai neišleisite žymiai daugiau pinigų ir laiko kelionei, negu gausite nuolaidos? Žinoma, čia vėlgi galima rasti išimčių – pavyzdžiui mes važiuojame apsipirkti į parduotuvę, esančią kone 30 km nuo namų. Į abu galus išeina beveik 60 km, tačiau: perkame ilgo galiojimo produktus ir reikalingas buities prekes mėnesiui 5 asmenų šeimai. Ir pasistengiame, kad parduotuvė būtų pakeliui kur nors važiuojant. Tada tikrai susitaupo – priešingu atveju gaunama nuolaida nekompensuotų nei prarasto laiko nei papildomų kelionės išlaidų.

Aštuntasis būdas: pirk 20 pakelių pupelių konservų – gausi 30% nuolaidą! Taip taip, o po poros mėnesių pusę tų likusių konservų išmesi į šiukšlių konteinerį. Tokiu atveju visuomet atidžiai paskaičiuokite, ar tikrai tokie jūsų šeimos poreikiai, ar spėsite suvartoti įsigytą produktą ir jo neteks išmesti?

Naujausi tyrimai parodė, kad kepto maisto pavojus mūsų širdžiai iš tiesų tėra mitas. Tiesa, kepimui turite naudoti saulėgrąžų arba alyvuogių aliejų.

Naujas tyrimas, kurio rezultatai publikuoti moksliniame žurnale British Medical Journal, atskleidė, kad svarbu, kokiame aliejuje kepame maistą. Mokslininkai pastebėjo, kad Ispanijoje, kur žmonės vartoja daug kepto maisto ir kepimui naudoja tik saulėgrąžų bei alyvuogių aliejų, širdies ligomis sergama rečiau nei Didžioje Britanijoje.

Ispanų mokslininkai stebėjo net 40 tūkst. žmonių nuo 1990 iki 2004 m. Žmonės buvo klausinėjami apie valgymo įpročius, kepto maisto vartojimą ir naudojamą aliejų. Specialistai stebėjo savanorių sveikatą ir sergamumą širdies ligomis. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes pagal kepto maisto vartojimo kiekį. Iš visų 40 tūkst. stebimų žmonių, 606 tyrimo dalyviai susirgo širdies ligomis, bet pastebėta, kad jų skaičius buvo panašus visose grupėse. Mokslininkai priėjo išvados, kad alyvuogių ir saulėgrąžų aliejuje kepamas maistas nesukelia rizikos susirgti širdies ligomis.

Panašūs du tyrimai buvo vykdyti tarptautinės mokslininkų komandos ir Kosta Rikos mokslininkų. Abu tyrimai taip pat paneigė ryšį tarp kepto aliejuje maisto ir širdies ligų.

Pasak mokslininkų, galima teigti, kad kepto maisto pavojus mūsų širdžiai tėra mitas, nors negalima neigti, kad kepti maisto produktai neturi neigiamos įtakos mūsų sveikatai. Keptas maistas yra kaloringesnis, o toks maistas sukelia aukštą kraujo spaudimą ir nutukimą.

Ispanijos mokslininkai atkreipė dėmesį, kad jų tyrimo rezultatų negalima taikyti kitose šalyse, nes ispanai naudoja tik kokybišką alyvuogių ir saulėgrąžų aliejų. Jie visada naudoja šviežią aliejų, skirtingai nei JAV, kur paplitęs pakartotinis aliejaus naudojimas. Taip pat pastebima, kad ispanai suvartoja mažiau druskos, kuri didina kraujo spaudimą ir riziką susirgti širdies ligomis. Druskos gausu greitojo maisto užkandinių ir restoranų patiekaluose, kurie populiarūs JAV ir Didžiojoje Britanijoje.